įnirtėlis

įnir̃tėlis, -ė smob. (1) NdŽ kas įnirtęs: Kvaili įnirtėliai gaudešiai amžinai susigėdo, paleido surištuosius ir ėmė atsiprašinėti Vaižg. Tas balamūtas nebuvo koksai politiškas įnirtėlis, bet samdytas razbaininkas LC1886,40.